Turizmas

Way to go on this essay, hepled a ton.

anonimas rašo:Kažkas su metais čia neregai Antra, akiniai nuo saulės ir megztinis taip pat neatitinka 1940-ųjų dvasios, panašiai atrodantys daiktai atsirado tik po 70 metų.Tipo saulės akiniai tik 2010 atsirado?

The forum is a brighter place tanhks to your posts. Thanks!

Čia gal bus kiek ne į temą,bet labai noriu padėkoti vaikinui,kuris man padėjo sugedus automobiliui Kaune.Aš buvau tokia apstulbusi nuo jo nuoširdumo,kad net pamiršau kaip reikiant padėkoti ir paklausti vardo,tik pamenu,kad jis vairavo wolksvagen markės automobilį,nr.BCP 897,su jūsų svetainės užrašu,jei pažįstate šitą žmogų,tai padėkokite jam už tą nesuvaidintą gerumą.

Žinoma, slidės turi nemažą įtaką slydimui, bet reik neužmiršt, kad ir kokio gerumo slidės bebūtų jos pačios tų 36km nenučiuoš. Be to į kalną slidės pačios neįslysta, reik pačiam dirbt rankomis ir kojomis - niekam čia nebūna lengva.

Šiandien, 2010 metų gruodžio 19 dieną įvyko jau T R E Č I A S I S
šiemet Snaigės žygis. Trifonov Ramybė Emilija Česnakas
Infrastruktūra Asilas Simas Inkilas Sutemos. T R E Č I A S I S.
Tai žinot iš tikrųjų aš labai džiaugiuosi, kad jis man įvyko, nes...
Mat užvakar pasijutau blogiau, buvo pasireiškę tam tikri peršalimo
simptomai, ir jau galvojau būsiu priverstas praleisti šį T R E Č I Ą
J Į Snaigės žygį. Tačiau laiku pavartojus T E Q U I L A, spanguolių
su medum, ir išsimiegojus, minėtieji simptomai aprimo ir aš
išsiruošiau į T R E Č I Ą J Į šį sezoną Snaigės žygį, kuris
prasidėjo Verkiuose, prie Žaliųjų ežerų. Ir visai nesigailiu, kad aš
taip nusprendžiau. Mano aplinkos žmonės, ypač moteriškos lyties,
labai norėjo, bet šiandien negalėjo čiuožti, tad aš čiuožiau vienas.
Tiesa kai atvykau, o buvo kokia 11 : 21, sunkiai radau vietą
prisiparkuoti, nes buvo jau prikimšta, švelniai tariant slidininkų
automobilių. Galiausiai aš prisiparkavau kažkur tai kitam gale, ir
paskui eidamas jau į starto vietą pastebėjau savo draugo Valentin
Trafalgarovič automobilį Volkswagen Passat šviesiai mėlynos spalvos.
Taip, tai buvo jo mašina, ant veidrodėlio dar kabėjo tokia "takas
2010" vėliavėlė.
Maršrutai šiandien buvo 4, 10, ir 18 km. Aš be abejonės, būdamas
vienas, pasirinkau 18. Iš pradžių visos trasos eina kartu, tad
pradžioje iš visų pusių labai daug, atsiprašant, slidininkų. Paskui
jau prasideda tikrų slidininkų takas, kuris tęsiasi per ežerus ir
laukus, kuriuose kasmet išdygsta vis dar daugiau krizės paveiktų
piliečių privačių namų, su Lietuvos vėliavom kiemuose, greičiau ne
iš patriotizmo, o iš mėgždžiojimo amerikonų. O tie namai vistiek už
vogtus pinigus pastatyti, tai koks tu patrijotas, jeigu vagi ?
Na bet aš visai nepavydžiu jiems tų namų, man gerai ir mieste, kur
už lango matosi mano romantiškas troleibusų parkas o kai man reikia
ramybės, aš čiuožiu į Snaigės žygį. Tiesa, čia tos ramybės iš
pradžių irgi nelabai rasi, nes iš visų pusių labai daug,
atsiprašant slidininkų. Na, bet paskui jau prasideda tikrų
slidininkų maršrutas, tiems, kurie čiuožia 18, na ir tada jau
prasideda tikras sportas. Aš tik turiu nusiskundimų dėl mano
slidžių, nes jos pačios pigiausios, V I S U O P T I M A,
maximinės, turbūt žinot, pirktos už kokia 100 litų. Tai aš su jom,
dar į pakalnę gerai, bet į kalną, tai vargstu žinokit.. O va mano
kolega, profesionalus slidininkas, tai sakė kad slidės turi būti
pritaikytos pagal svorį net, ne tik pagal ūgį, tai jis turėjo
tokius A T O M I K U S, kurie jam įskilo, tai jisai yra net apie 70
km nučiuožęs, ir sakė slidės turi kainuoti apie 800. Na, aš
nežinau, ar man reikia už 800, 70 km aš čiuožti nesiruošiu, bet
jaučiu, kad jeigu turėčiau bent kiek rimtesnes slides, negu dabar,
tai tą patį 18 km atstumą gal net du kartus nučiuožčiau, būtų iš
viso 36 km, nes greičiau čiuožtųsi. Jaučiu, kad tobulėju, ir kad
jau man laikas ne tik apie kalnų, bet ir apie lygumų slides
rimtesnes pagalvoti. Ai, tiesa, užmiršau dar paminėti, jog aš
įsigijau naujus pagalius, nes tie, kurie skaitėte mano pirmąjį šio
sezono rašinėlį, turbūt atsimenate, kad man fatališkai sulūžo R O S
S I G N O L pagalys. Tai aš dabar įsigijau tokius S A L O M O N,
jau praeitą kartą su jais čiuožiau. Tik šiandien nedaug trūko, kai
aš čiuožiau per užšalusį ežerą, ir mane lenkė vienas gyvulys, aš
labai pasibaidžiau, ir vėl vos nesulaužiau pagalio. Kažkaip čiuožti
per tą ežerą man nejauku, nelabai aš pasitikiu tuo jo užšalimu. O
jūs ar pasitikite ? Aš išvis mažai kuo pasitikiu, išskyrus savim.
Jeigu visi būtų kaip aš, tai šalis klestėtų.
Pričiuožiau finišą, gavau antrą šį sezoną lipduką, labai skani ta jų
arbata, su avietėm turbūt, ir kai atėjau į savo automobilį, buvo 14 : 42,
na, laikas neblogas, bet manau, jau nesikartosiu, bet jegu turėčiau
greitesnes slides tai per tą patį laiką gal ir dvigubai ilgesnį atstumą
atičiuožčiau. Bet buvo labai smagu. Ar aš aiškiau šneku ?! Smagu labai
buvo, sakau ! Labai sušilau, rūbus nors gręžk, grįžus pradėjo kažko pilvą
skaudėti. Bet supratau nuo ko- nuo Oscillococcinum. Nreikia jo vartoti,
jei jauti peršalimo simptomus, užtenka truputį Tequilos, spanguolių su
medum, išsimiegoti, ir važiuoti į Snaigės Žygį, tai geriausias vaistas ! O
žinot ką aš dabar valgysiu ? Valgysiu firminį slidininkų patiekalą- virtas
kiaulės kojas su kopūstais, ar aš aiškiai šneku ? Sakau virtas kiaulės
kojas su kopūstais valgysiu, tai firminis slidininkų patiekalas.
Iki !

Poloroid Oblakonosovič

Kalendoriaus ivykiu pateikimas - apgailetinas.
Zinute raudona - "skirkita.." nedaro garbes.
dizainas - prastas visiskai.
Naujausi straipsniai: kokie jie naujausi, jei jau sniego iki keliiu, o juose rasoma apie vasareles malonumus. Is bedos tai galima vadinti archyvu (pridedant data straipnsio atsiradimo)

Šiandien, 2010 metų gruodžio jau 12 dieną, įvyko antras šiame sezone "Snaigės" žygis. Kaip jau esu rašęs praeitą savaitgalį, kas žino, galit neskaityti, ar praleisti šią pastraipą, bet tiems kas nežino, tai paaiškinsiu, jog "Snaigės" žygis- tai lygumų slidinėjimas gairelėmis nužymėtomis trasomis įvairių ilgių (kiekvienas pasirenka pagal savo galimybes) kiekvieną sekmadienį įvairiose Vilniaus apylinkėse. Šiandien jis vyko ne kur kitur, o už Antakalnio.
Kaip jau nujaučiau praeitą savaitgalį, kad sekantį kartą jau čiuošiu ne vienas, tai taip ir buvo- šiandien su manim čiuožė Konstantina. Dar prisijungė jos draugė Vasilija su draugu Abrahamu, bei seni mano "Snaigės" žygių bendražygiai Iskafim Avakian su žmona Avoma, bei draugas Leonid Bieznadiožnyj. Ištikrųjų tai mes tik startavome visi kartu, o paskui čiuožėme atskirai, kiekvienas pagal savo galimybes. Konstantinai šis kartas buvo antras ant slidžių gyvenime, nors aš tuo nelabai tikiu. Ji iškarto pradėjo čiuožti visai kažkur į kitą pusę, negu startas, aš tik spėjau surikti, jog pradžia tai štai ten ! Ji atsigręžė ir jai teko keletą metrų pačiuožti atgal, kad čiuožtų ta kryptim , kuria ir visi čiuožia.
Šiandien mūsų laukė 4, 8, ir 12 kilometrų trasos. Aš aišku čiuožiau 12. Iš pradžių aš apsimečiau kad čiuožiu taip pat kaip ir visi, bet paskui leidau suprasti, kad Jūs čiuožkite 4, o aš 12, ir susitiksim finiše. Aišku, pasielgiau egoistiškai Konstantinos atžvilgiu, nebūčiau aš.., tačiau jau tegul atleidžia man Konstantina, bet aš nesu antrą kartą ant slidžių, ir aš juk negaliu čiuožti tik 4 km, "Snaigės" žygis yra "Snaigės" žygis, ir jeigu čiuožti tai čiuožti, ar aš aiškiai šneku ? Jeigu kas neaišku, klauskit, atsakysiu. Tai va, tai aš nučiuožiau aišku 12 km., ir vistiek čiuožiau vienas. O, kai prasidėjo atkarpa, kuri tik tiems, kas čiuožia 12 km, tai ten visai nebuvo žmonių, kokius 4 km aš čiuožiau visai vienas mišku, išskyrus kad keletą išimtinai kartų mane pralenkė pora idijotų.
Labai smarkiai sušilau šiandien, nes šiltai apsirengiau, nors "už lango" šiandien rodė -5, ne -10, kaip kažkas šnekėjo, taigi oras pats palankiausias slidinėjimui. Tai aš labai smarkiai sušilau, nu bet ir gerai, jautiesi kaip po pirties tada. Buvo keletą tokių kitiems sudėtingų "nusileidimų", nors man tai jie nepasirodė sudėtingi, mat, aš esu pakankamai patyręs kalnų slidininkas, ir nors šitos slidės ir nepritaikytos kalnams, bet aš jau ir su jom įgudau stapdyti ir posūkius daryti. Vienoje vietoje buvo užrašas "Nusiimti slides", čia jau prieš finišą, bet aš užrašo nepaisiau ir jų nenusiėmiau, jau turbūt galvosite, kad man paskui kas nors atsitiko, bet ne, man nieko neatsitiko, aš net nesupratau, kam ten tas užrašas buvo, man tai net ne kalnas, ir net ne kalva, išvis kažkokia lyguma, na vienoj vietoj toks kupstas, gal buvo turėta mintyje, kad žmonės pasisaugotų ir į tą kupstą neįvažiuotų, ne, ir gerai kad užrašė, juk nevisi gali būti tokie patyrę kaip aš, ir lygumų slides valdyti kaip kalnų, kaip sako "atsargumas gėdos nedaro", tai man visai patinka toks "austriškas" apsidraudimas (Gesichert), negu dažnesniu atveju pasitaikantis lietuviškas neatsakingumas, bei bukumas. Bukumo. Kita- Primityvumo stotelė. Slieduješčeje- Primityvumasa.
Tai sėkmingai atičiuožiau į finišą, ten jau laukė manęs Konstantina, Leonidas, ir Iskafimas su Avoma. Abrahamas su Vasilija jau buvo išvykę. Tad tradiciškai atsigėrėm arbatos, gavau pirmą šį sezoną lipduką, nors kaip esu rašęs praeitą sekmadienį, man priklausytų jau geri trys, bet ne lipdukuose juk esmė, svarbu pasportuoti, o aš šiandien jaučiuosi neblogai pasportavęs ir su saiku, mat čiuožiau daug sparčiau negu praeitą sekmadienį, tad ir ta 12 km atkarpa nepasirodė itin ilga, kaip sako, neprailgo. Taigi, paslidinėjom, ir gerai. Padarėm dar visi bendrą nuotrauką ir išsiskirstėm.
Tai tiek žinių apie šios dienos "Snaigės" žygį, jeigu kas neaišku, klauskit, atsakysiu, bet man atrodo, aš gana aiškiai šneku.
Iki sekančio žygio !

Šiandien, 2010 metų gruodžio 5.. dieną, aš, Josefas Vienažibindinskis, jau suplanavęs gruodžio 4 dieną, kad čiuošiu į Snaigės žygį, jį nučiuožiau, ir manau, jis vertas rašinėlio. Iš tiesų nei vienais metais dar taip anksti nepradėjau sezono, kaip šiemet, ir mano ir daugelio Snaigės žygio mėgėjų džiaugsmui, sniego, nors iki Šv. Kalėdų dar geros trys savaitės, jau yra abstu.
Atsibudau 13 val. ryto, kas man yra labai netipiška, pateisinamų priežasčių neturiu, bet man pačiam buvo labai keista, kad aš taip vėlai atsibudau, na, o Snaigės žygio pradžia, kaip žinote yra nuo 11 iki 13 val. Nežiūrint to, aš išsiruošiau, nors ir gerokai vėliau, paslidinėti. Snaigės žygis, tai tiems, kas nežino, paaiškinsiu, kad tai lygumų slidinėjimas gairelėmis nužymėtomis trasomis kiekvieną sekmadienį įvairiose Vilniaus apylinkėse. Šis, pirmasis sezono žygis, vyko Karoliniškių apylinkėje, tik aš kai atvažiavau, visi jau buvo išvažiavę, finišavę, o aš tik startavau, na bet koks skirtumas, vėliau ar anksčiau, slidinėjimas yra tas pats, tik saulės apšvietimas yra kitas, nes yra vėliau. Šis Snaigės žygis man buvo ypatingas dar ir tuo, kad aš dar niekada taip vėlai nečiuožiau Snaigės žygio, kaip šiandien. Ar aš aiškiai šneku ? Jeigu kas neaišku, klauskit, atsakysiu, bet man atrodo aš aiškiai šneku. Tai va, dar niekada taip vėlai nesu išsiruošęs į Snaigės žygį kaip šiandien. Pateisinamų priežasčių neturiu. Buvo labai smagu. Čiuožiau čiuožiau, mintys įvairios ateidavo į galvą bet neužstrigdavo, tiesiog natūraliai, kaip ir kiekvienam praeidavo ir nebesugrįždavo, lygiai taip kaip vėžės, juk kai pravažiuoji, nebeatsigręži atgal ir negrįžti į kurią nors vietą, o čiuoži toliau. Pričiuožiau ežerą ir pamečiau trasą. Perčiuožiau jį visą, bet grįžau atgal nes supratau, kad pamečiau trasą, ar aš aiškiai šneku ? Paskui vėl suradau gaires, ir čiuožiau jomis toliau. Tada vienoj vietoj smarkiau atsirėmiau į pagalį, ir jis sulūžo per pusę. Nu čia dabar ? Dar to nėra buvę.. Juk atrodo nesveriu tiek daug, ir nevalgau paskutiniu metu tiek daug, kad galėčiau sulaužyt pagalį, bet jis taip fatališkai sulūžo per pusę. Turbūt tuo metu galvojau kažką negero.. Tai dabar turėsiu važiuot į sporto prekes, pirkti naujus pagalius, o tokie gražūs buvo, Rossignol firmos, tokia "skani" mėlyna spalva, vargu ar dabar panašius gausiu.. Panašiai buvo su kalnų slidžių pagaliais- turėjau tokius raudonus Rossignol (derinu pagal slidžių spalvą) ir juos pradanginau Čekijoj, nes tuo metu rūpinausi savo drauge "čainike" 2005 metų pradžioj. Tiems, kas nežino, paaiškinsiu, kad kalnuose "čainiku" vadinamas pradedantis slidininkas, kuris tik pradeda, mokosi čiuožti, ar aš aiškiai šneku ?
Tai toliau apie "Snaigės " žygį. Tai jis tikrai vertas rašinėlio, nes aš užmiršau paminėti, kad nežiūrint vėlyvo meto, pasirinkau ilgiausią 10 km trasą, ir likusią 7 km trasą čiuožiau tik su vienu pagaliu, kitas dvi jo dalis laikiau rankoje, labai įspūdinga... Pradėjo temti..
Pradėjo temti.
Temti pradėjo, ar aš aiškiai šneku ? Bet tai manęs nei kiek neišgąsdino. Aš čiuožiau toliau, ir mintys skriejo.. Po kiek laiko vėl pamečiau gaires. Šiek tiek pasiklydau, bet ir tai manęs neišgąsdino. Telefonas buvo išjungtas, o aš kažkur čiuožiau toliau.. kiap sako- I'm gone.
Po kiek laiko prasilenkiau su viena moteriške vyresnio amžiaus negu aš nors čia nėra įrodymų, gali būti kad ji tik atrodo vyresnė, nes čia aš labai jaunai atrodau, nes aš čiuožiu "snaigės" žygius, o iš tikrųjų mūsų amžius gal net ir labai panašus.. Aš jos paklausiau:
- Atsiprašau, ar miestas į tą pusę ?
Ji atsakė:
- Taip, Karoliniškės į tą pusę.
Paskui aš pričiuožiau naujos statybos namus, labai smagioj vietoj, pamiškėj, ai bet aš nenorėčiau ten gyventi, tegul ten snobai gyvena, o man gerai ir prie triukšmingos gatvės, kur kitoj pusėj mano romantiškas Troleibusų parkas, aš be jo negalėčiau, bet aš gyvenu miesto ritme, o kai man reikia ramybės, aš iščiuožiu į Snaigės žygį, labai visiems rekomenduoju, sportas- sveikata !
Tada vėl pasiklausiau į kurią pusę Karoliniškės, jau buvo tamsu, ir aš nučiuožiau toliau, Karoliniškių link. tada pamačiau televizijos bokštą. Buvo jau tamsu. Pričiuožiau savo "tačką", SAAB 93 Sport Combi, valstybinio numerio čia neminėsiu, jau neatsimenu kada ją ploviau, bet ji ir purvina šauniai atrodo, čiotka tačka, man patinka, tokia tikra slidininko mašina. Bivo 16 valandų ir 59 minutės, kai aš dėjau slidies pro specialų liuką slidėms į automobilį.
Gaila tik, kad negavau lipduko, nes buvau turbūt tikrai paskutinis šiandien dalyvis, ir organizatorių ir Snaigės sielos jau nebebuvo, bet už TOKĮ žygį man priklausytų geri trys lipdukai. Na, bet ne lipdukai juk svarbu, ar aš aiškiai šneku ?
Tai gal ties tuo ir baigsiu, jog grįžau jau sutemus, nes čia rašinėlis tik apie Snaigės žygį o ne apie dar ką nors kitą. Tikiuosi, kitą savaitgalį iščiuošiu kur kas anksčiau, ir būsiu ne toks vienišas, nors tuo tikrai nesiskundžiu, ir labai dėkoju visiems, kurie man šiandien neskambinote.
Tiesa, kai grįžau, parkavimosi vietos visos buvo užimtos, ir man taip nusibodo kažkur sprausti automobilį į tarpą tarp kitų automobilių, kad norėjosi tiesiog kalti iš visų jėgų vienam džipui Mitsubischi su nugara į nosį, bet susilaikiau, pagailo savo automobilio. Smagios žiemos !

gal galit naktinio rentavimosi 2010 10 09 pasakyt merginas kurios yra prizininkes? nes neimanoma suprast