Kazlų Rūdos miškuose – ypatingo dėmesio zona

Prieš 40 metų aukščiausių Sovietų Sąjungos pareigūnų nurodymu įrengta požeminė vadavietė ir vila šiandien yra palikti likimo valiai. Nors unikalūs Kazlų Rūdos miškuose įrengti pastatai pritraukia daug turistų ir yra tituluojami karinio paveldo objektais, tačiau muziejaus vardo dar nepelnė. 1978 metais Kazlų Rūdos miškuose buvo įkurta slapta požeminė vadavietė, o 1980-taisiais už kilometro nuo jos sovietų kariuomenės vadovybė per kelis mėnesius įsirengė dviejų aukštų vilą. Kaip sakė viešosios įstaigos „Judrės parkas“, kuriai dabar priklauso šis sovietmečio palikimas, direktorius Evaldas Vaičiūnas, nėra aišku, kodėl šiems itin slaptiems objektams statyti buvo pasirinkti būtent Kazlų Rūdos miškai.

„Taip nusprendė Antanas Sniečkus (komunistų partijos veikėjas sovietmečio Lietuvoje – red. past.). Kodėl jis pasirinko šias apylinkes, jau nebegalime paklausti. Juolab žinoma, kad kiti sovietų armijos kariškiai norėjo būstinės Dzūkijoje“, – teigė E. Vaičiūnas. Galima spėti, jog Kazlų Rūdos miškai buvo pasirinkti ir dėl to, jog, prieš įrengiant būstinę, čia jau veikė didelis sovietų aerodromas.

Prieš 40 metų įkurtoje viloje mėgo lankytis aukšto rango Sovietų Sąjungos pareigūnai. Viršutiniame pastato aukšte buvo įrengti prabangūs apartamentai su balkonais, o pirmame aukšte – paprastesni kambariai. Be to, kariškiai galėjo mėgautis baseino ir pirties teikiamais malonumais bei užkandžiauti ten pat įkurtame restorane.

Desantininkų vadavietė

Beveik 1000 kv. metrų ploto bunkeryje buvo įsikūrusi 7-oji desanto divizija. „Įvykiai Vengrijoje, Čekoslovakijoje – visi jie yra susiję su 7-ąja desanto divizija. Taigi šie pastatai yra viso pasaulio, ne tik Lietuvos istorijos, liudininkai. Svarbiausios buvo 7-oji desanto ir 2-oji divizijos. Jos dalyvaudavo visuose „karštuose“ pasaulio taškuose. Netarnavęs 7-ojoje desanto divizijoje, negalėjai dirbti Maskvoje generaliniame štabe ar kur kitur, apskritai negalėjai siekti karinės karjeros“, – pasakojo „Judrės parko“ direktorius.

Maždaug 10 metrų gylyje įrengtame bunkeryje buvo ryšių mazgas, apimantis visą europinę buvusios Sovietų Sąjungos dalį, karininkai iš vadavietės palaikė tiesioginį ryšį su Maskva, veikė kino salė, pirtis, automatinė elektrinė. Viršutinis aukštas buvo skirtas gyvenamosioms bei poilsio patalpoms.

Siekia muziejaus statuso

Šiandien Kazlų Rūdos miškuose esantys sovietiniai pastatai priklauso viešajai įstaigai „Judrės parkas“. Netoli buvusios sovietų būstinės yra įsikūrusi kariškių mokymo bazė. Nuo 2000 metų unikalius pastatus gali apžiūrėti ir turistai.
„Mes nesireklamuojame, tačiau kas domisi, apie mus sužino

ir atvažiuoja. Turistų sulaukiame nemažai – ir iš užsienio, ir iš Lietuvos. Kažkur apie 300–500 per mėnesį. Jie gali aplankyti ir bunkerį, ir vilą – iš abiejų yra išlikę daug vertų pamatyti eksponatų“, – sakė E. Vaičiūnas.

Nors ne vienerius metus sulaukiantys daug turistų, pastatai vis dar nėra paskelbti muziejumi. „Muziejus yra vis dar kuriamas, tačiau atrodo, jog Lietuvai to ne-reikia“, – svarstė „Judrės parko“ direktorius. Buvusioje požeminėje vadavietėje norima įrengti poilsio kambarius, sovietinės karinės technikos bei įrangos muziejus, atkurti buvusią kino salę. Vilą tikimasi pritaikyti turizmo reikmėms.

Pasak Kazlų Rūdos mero Valdo Merkevičiaus, norint įsteigti šį muziejų, reikėtų apie 5 mln. litų. „Nesudarome „Judrės parkui“ jokių trukdžių. Atvirkščiai – manau, kad to, kas yra praeitis, negalima užmiršti. Sunaikinti yra lengviausia, tačiau jei dar yra kas išlikę – būtina palaikyti“, – teigė V. Merkevičius.


Autorė Milda Kazakevičiūtė. Laikraštis „Mano Suvalkija“. publikuota 2008.11.07
M. Kazakevičiūtės nuotr.: Kazlų Rūdos miškuose esantį požeminį bunkerį buvo galima pamatyti 1978 metais sukurtame propagandiniame flme „V zonie osobovo vnimania“ („Ypatingo dėmesio zonoje“).

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Saugos kodas:* Code
Dar vienas saugos klausimas:* Kuri raidė svetainės pavadinime paveiksliukas kartojasi daugiausia kartų?




Komentarai
RSS komentarai