Turizmas

Neries upėje, patenkančioje į regioninio parko teritoriją, pirmą kartą atliktas ūdrų veiklos pėdsakų registravimas. Šių retųjų žvėrelių tyrimui buvo išskirtos trys upės atkarpos (kiekviena - apie 9 km ilgio). Pasitelkus baidarę, plaukiant upe, buvo apžiūrimi pakrantėje bei virš vandens iškilę akmenys, smėlingi pakrantės ruožai, salos, nuvirtę medžiai. Veiklos pėdsakų registravimas vykdytas rugsėjo - spalio mėnesiais.

Reikia pasidžiaugti, kad ūdros veiklos pėdsakų rasta kiekvienoje pasirinktoje apskaitų atkarpoje. Beveik ant visų ūdroms „prieinamų” (srovės stiprumas ne per didelis, kad žvėreliai galėtų užlipti) akmenų, esančių vandenyje su neapsemtomis viršūnėmis, rasta šių žvėrelių ekskrementų. Atviresnėse, smėlėtose pakrantėse bei salose taip pat aptikta ūdros pėdsakų.

Ūdra (Lutra lutra) - kiauninių šeimos žvėrelis. Jos kūnas ilgas, palyginti laibas ir labai lankstus. Kadangi ūdros letenų pirštai sujungti plaukiojamąja plėve, ji gerai plaukia ir nardo. Ūdros kailis labai tankus, ypač pavilnė, kuri vandenyje ilgai neperšlampa. Tai sutemų, nakties gyvūnas, nors retsykiais pastebimos ir dieną, ypač ten, kur žvėreliai daugiausia minta dieną besiilsinčiomis žuvimis. Be žuvų, ūdros taip pat maitinasi varliagyviais, stambiais vabzdžiais, smulkiais vandens paukščiais.

Ūdra mėgsta sraunius, tekančius per miškus upelius su aukštais, vandens paplautais, išvirtusiais medžiais apkritusiais krantais. Jos gyvena pavieniui, turi savo individualią teritoriją, kurią ženklina ir gina. Skirtingai nuo kitų kiauninių žvėrelių, ūdrų ekskrementai turi labai charakteringą, specifinį kvapą. Tokia teritorija gali apimti 40 kilometrų ir daugiau vandens telkinio pakrantės juostos.

Nors ūdros aptinkamos visoje Lietuvoje, tačiau visur jos negausios. Siekiant užtikrinti šių žvėrelių apsaugą, ūdros įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą ir ES Buveinių direktyvos (92/43/EEB) II priedą.

Neries regioniniame parke ūdros gyvena pačioje Neryje bei jos intakuose - Dūkštoje, Saidėje, Bražuolėje. Atidžiau pasižvalgius, dumblingose šių vandens telkinių pakrantėse galima aptikti jos pėdsakus. Ar vandens telkinyje gyvena ūdra taip pat galima nustatyti ir pagal jų paliekamus ekskrementus. Jų kvapas labai skiriasi nuo kitų kiauninių žvėrelių. Jis šiek tiek panašų į žuvų taukų, kvapą, net galima sakyti “kvepia”.

Neries regioninio parko informacija

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Saugos kodas:*
Dar vienas saugos klausimas:*	Kuri raidė svetainės pavadinime kartojasi daugiausia kartų?

Komentarai